Turkų virtuvė didele dalimi yra Osmanų imperijos virtuvės palikimas. O Osmanų imperijoje vyravusioje maisto gamyboje apsijungė Viduržemio, Balkanų, Viduriniųjų Rytų, Centrinės Azijos, Rytų Europos ir Armėnijos kulinarinė išmonė. Žinoma, poveikis nebuvo vienapusis. Susiformavusi turkų virtuvė vėlgi savaip veikė aplinkinių regionų maisto gaminimo įpročius. Kaip ten bebūtų, turkiškas maistas yra žinomas visame pasaulyje. Kartais sakoma, kad mūsų planetoje apskritai esti tik trys virtuvės: turkų, kinų ir prancūzų. Ne veltui tie, kurie dar nėra valgę turkiško maisto, maloniai nustemba vos tik jo paragavę. Turkams būdinga kulinarija gali skirtis priklausomai nuo regiono. Stambule, Bursoje, Izmire vyrauja Osmanų diduomenės valgiai. Čia naudojama mažiau prieskonių, vietoje smulkintų kruopų naudojami ryžiai, gaminant pasitelkiamos daržovės, dažnai gaminama dolma, ruošiama žuvis. Juodosios jūros regione labai daug patiekalų gaminama iš žuvies, ypač iš Juodosios jūros ančiuvių, taip pat ruošiami patiekalai iš kukurūzų. Pietryčių Turkijos (Urfa, Gaziantepas, Adijamanas) virtuvės ženklu galėtų būti laikomas kebabas. Taip pat čia dažnai gaminami meze patiekalai, įvairių tešlų desertai. Vakarų Turkijoje kepimui dažniausiai naudojamas alyvuogių aliejus, nes čia auginama daug alyvmedžių.
Vienas iš mums geriausiai žinomų turkų patiekalų yra kebabas. Tai paprastos arba marinuotos mėsos, kuri yra troškinama arba kepama, patiekalas. Paprastai kebabai gaminami iš ėrienos, nes ši mėsa yra pagrindinė turkų naudojama mėsa. Šiš kebabą žino mažne visas pasaulis. Tai ant iešmo vyniojama arba iešmu smeigiama mėsa, kuri vėliau horizontaliai kepama virš anglių. Doner kebabas – tai vertikaliai kepamas kebabas. Nors būtent kebabai yra labai populiarūs už Turkijos ribų, nereikėtų manyti, kad tai pagrindinis turkų patiekalas. Turkai valgo daug ryžių, daržovių ir duonos. Gardus ir nepamirštamas yra turkiškas plovas. Tai ryžių, mėsos, morkų, svogūnų ir kitų ingredientų patiekalas, kurį paruošti iš pirmo karto sugeba ne kiekvienas. Juodosios jūros regione gaminamas plovas su žuvimi, kuris vadinamas hamsili plovu. Kai kuriuose regionuose gaminant plovą vietoje ryžių naudojamos kitos kruopos.
Turkų virtuvei būdingas dėmesys kokybei. Turkai gamina gana paprastus patiekalus, tačiau jiems nepagaili aukščiausios rūšies produktų. Valgydami pusryčius turkai valgo sočiai. Paprastai ant pusryčių stalo Turkijoje galite išvysti sūrį, sviestą, alyvuoges, kiaušinius, pomidorus, agurkus, uogienes, medų, kaymaką, sūdytą jautieną pastirmą ir kitus vietinius gardumynus. Mums tai atrodys neįprastai, tačiau turkai mėgsta pusryčiams valgyti sriubą. Prie pusryčių užkandžių derinama turkiška arbata. Nuostabu tai, jog turkai mėgsta maistą gaminti patys. Nors naujoji karta vis dažniau valgo kavinėse ir restoranuose, vis dėlto didelė dalis turkų vis dar valgo namuose. Paprastai pietūs prasideda nuo sriubos, ypač žiemą, tuomet patiekiamas koks nors daržovių patiekalas, mėsa arba plovas, salotos arba cacik (patiekalas iš šalto jogurto, česnakų, druskos, agurkų gabalėlių). Vasarą dažnai valgomi vėsūs daržovių patiekalai. Turkai visame pasaulyje garsėja savo saldumynais. Dažnai saldainiai ar desertai gaminami iš pieno. Pats žinomiausias turkiškas desertas yra balava. Tai sluoksniuotas konditerinis gaminys, kuris ruošiamas iš specialios tešlos, smulkintų riešutų ir saldaus sirupo.
