(MEE) – Jungtinės Valstijos ir Turkija sekmadienį sumažino vizų išdavimo paslaugas viena kitos šalyse gilindamos diplomatinę eilę, kurią sukėlė Turkijos darbuotojo areštas Amerikos misijoje Stambule.
Amerikos ambasada Ankaroje teigė, kad „pastarieji įvykiai“ privertė JAV vyriausybę iš naujo įvertinti Turkijos „įsipareigojimą“ saugoti JAV misijų tarnybas ir personalą šalyje.
Siekdami kiek įmanoma sumažinti lankytojų skaičių, kol bus atliekamas vertinimas, „nedelsdami, mes sustabdėme visas ne imigrantų vizų paslaugas visose JAV diplomatinėse įstaigose Turkijoje“, – sakoma pranešime.
Ne imigrantų vizos išduodamos visiems, keliaujantiems į Jungtines Valstijas turizmo, gydymo, verslo, laikino darbo ar studijų tikslais. Imigrantų vizų paslaugos teikiamos tik tiems, kurie nori nuolat gyventi JAV.
Turkija atsakė sustabdydama „visas vizų paslaugas“ amerikiečiams JAV, sakydama, kad priemonės taip pat taikomos internetu ir pasienyje išduodamoms vizoms.
Akivaizdu, kad mėgindama pašiepti JAV pranešimą, Turkijos ambasada Vašingtone paskelbė du pareiškimus, kurie buvo beveik žodiniai žodžiai iš Amerikos ambasados Ankaroje.
„Giliai sutrikęs“
Pareiškimuose teigiama, kad susirūpinimas dėl JAV įsipareigojimo užtikrinti Turkijos diplomatinių įstaigų ir personalo saugumą reikalauja apribojimų, tačiau tai, kad jie taikomi tik amerikiečiams, taip pat apima pasienyje ir internete išduodamas vizas, rodo, kad šis žingsnis yra baudžiamasis, o ne pagrįstas saugumu.
JAV misijos Turkijoje pareiškimas pic.twitter.com/RjTU3BfSXZ
– JAV ambasada Turkijoje (@USEmbassyTurkey) 2017 m. Spalio 8 d
Pirmajame Turkijos ambasados pranešime sakoma, kad apribojimai taikomi „vizoms pasuose“, o antrasis pakeitė šią formuluotę „vizų lipdukais“. Nebuvo aišku, ar tai reiškia, kad vizos, jau įspaustos į pasus, nebus priimtos.
Be „paskutinių įvykių“ paminėjimo, Amerikos ambasados pareiškime nebuvo aiškiai paminėtas Turkijos valdžios institucijų areštas vietiniam Turkijos darbuotojui, dirbančiam JAV konsulate Stambule.
Stambulo teismas trečiadienį vėlai uždarė darbuotojo areštinę dėl kaltinimų ryšiais su JAV gyvenančios pamokslininkės Fethullah Gulen grupe, kurią Ankara apkaltino dėl pernykščio perversmo prieš prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą.
Darbuotojui oficialiai pareikšti įtarimai dėl šnipinėjimo ir siekio nuversti Turkijos vyriausybę.
JAV ambasada ketvirtadienį pareiškė, kad dėl suėmimo „buvo labai sutrikusi“, ir atmetė darbuotojui pateiktus kaltinimus kaip „visiškai be nuopelnų“.
Jis taip pat pasmerkė nutekėjimą vietinėje spaudoje, kuris, anot jos, kilo iš Turkijos vyriausybės šaltinių, kurie „iš pažiūros buvo skirti darbuotojui išbandyti žiniasklaidoje, o ne teisme“.
Tačiau Erdogano atstovas spaudai Ibrahimas Kalinas gynė areštą sakydamas, kad „turi būti rimtų įrodymų“, ir nurodydamas telefono skambutį, kurį perversmo naktį iš Stambulo konsulato paskambino pagrindiniam įtariamajam.
„Skandalingas sprendimas“
Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto Vašingtone Turkijos programos direktoriui Soneriui Cagaptay’ui padėtis reiškia istorinės krizės įsiplieskimą JAV ir Turkijos santykiuose.
„Idėja yra ta, kad šis žingsnis įtikintų Turkijos elitą įtikinti Erdoganą nustoti priekabiauti prie JAV piliečių Turkijoje – manau, kad Erdoganas pasielgs priešingai ir eskaluos“, – sakė jis AFP.
Vyriausybę palaikantis dienraštis „Yeni Safak“ tai apibūdino kaip „skandalingą JAV sprendimą“.
Turkijos pareigūnai išreiškė viltį gauti naują Ankaros ir Vašingtono santykių puslapį vadovaujant prezidentui Donaldui Trumpui.
Turkija paragino Vašingtoną išduoti Pensilvanijoje įsikūrusį Guleną, kuris neigia bet kokį ryšį su perversmo pasiūlymu, tačiau judėjimo trūkumas šiuo klausimu dar labiau įtempė ryšius.
Tuo tarpu T. Erdogano saugumo detalių nariams JAV valdžios institucijos pateikė kaltinimus po šių metų oficialaus vizito metu vykusių susirėmimų su protestuotojais, įsiutinus Turkijos prezidentą.
Vakarų Izmiro mieste bažnyčią vadovavęs amerikiečių pastorius Andrew Brunsonas nuo 2016 m. Spalio mėn. Buvo laikomas Turkijos valdžios institucijų kaltinamas buvimu Guleno grupės nariu.
Erdoganas praėjusį mėnesį pasiūlė, kad Turkija galėtų jį paleisti mainais į Guleną, tačiau Vašingtonas mažai domėjosi šiuo pasiūlymu.
Autorius: MEE ir agentūros / Publikuotas leidus / „Middle East Eye“ / Pranešti apie klaidą
Šis straipsnis buvo pasirinktas pakartotiniam paskelbimui, atsižvelgiant į mūsų skaitytojų susidomėjimą. „Anti-Media“ iš naujo publikuoja daugelio kitų nepriklausomų naujienų šaltinių istorijas. Šiame straipsnyje išsakytos nuomonės yra pačios autorės ir neatspindi „Anti-Media“ redakcijos politikos.
